- skūpėti
- ×skūpė́ti, skū̃pi (-ė́ja J, Rtr), -ė́jo intr. BS133, [K], J, KŽ; MP125, N, L būti skūpam, šykštėti: O patys tikrai skūpė́s valgyti aba šeimynai duoti Rt. Tu, svočiutė, neskūpė́k, visą midų mums padėk JV716. ^ Mažiau skūpėsi, daugiau turėsi LTR. | refl. Kt, Lnkv: Numirė dėl to, jog skūpėjosi ieškoti daktaro pagelbos TS1902,6.
Dictionary of the Lithuanian Language.